BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


baimės, pamokos ir taisymai…

Kai pats statai namą, aplink staiga visi pasidaro labai mokyti ir protingi… čia panašiai, kaip auginant vaiką, visi tau negaili patarimų ir pamokymų :) dar įdomiau, kai statai kitokį namą :) įdomiausia, kai tuos patarimus dalija žmonės, kurie per gyvenimą gal tik vinį įkalę yra.. arba nei to :))) kurie patys nepajudina nei piršto, bet tave dar pašiepia, kad kokia tu čia nesamones darai… ech.. visko buvo… bet ne apie tai…
Dabar kai šiaudinukai jau nieko nestebina gal viskas ir paprasčiau.. kai pradėjom statyti mes- informacijos buvo mažiau, o baimių daugiau… kelių šiaudinukų savininkų esu klausus ar jie dar kart statytų tokį namą? žinot.. daugelis atsakė kad tikriausiai ne… kodėl?? nes statant per daug nežinomųjų ir per daug vietų kur galima padaryti klaidų… bet argi jų negalima padaryti statant bet kokį kitą namą??? pirmais metais, kai jau gyvenom ir manęs to klausdavo, aš irgi atsakydavau kad galbūt ne… nestatyčiau… bet ne dėl nežinomųjų… o dėl nežmoniško fizinio krūvio… bet jei paklaustų kas dabar- atsakyčiau kad statyčiau :) tikriausiai tas nuovargis pasimiršo..
statyčiau, nes pats namas kitoks… aš niekur kitur nesijaučiu taip gerai , kaip namuose.. namisėda pasidariau… sunku mane iš čia ištempt.. tu pats patampi kitokiu… tavo pažinčių ratas prasiplečia.. ir tie žmonės kitokie, nei buvo iki tol… tas yra smagu :) galų gale net pasaulėžiūra pasikeičia :) bet ir vėl aš į lankas :)
žodžiu apie pamokymus, baimes ir klaidas… neišvengėm jų ir mes :) smagu kad jos nebuvo didelės, ir finansiškai nelabai skausmingos.

baimė nr.1- prieš statant aplankėm kelis šiaudinukus, ir juose buvo viena problema… išorės tinkas.. nemažai kam jis skilinėjo, trūkinėjo, ir galiausiai visai nučiuoždavo nuo sienos… visur jie buvo tinkuoti molio tinku. Pas save pamatėm, kad vyraujantys vakariniai- pietvakariniai vėjai su lietumis.. taigi vakarinę ir dalį pietinės sienos nusprendėm iškart apkalt lentelėm… tam teko padirbėt ir “išnešt karkasą, kad būtų prie ko jas sukt. taigi po pirmojo tinkavimo išnešėm karkasą, tada tinkavom antrą kart ir galiausiai susukom lenteles… na… negaliu sakyt kad man labai patiko, bet tiko… tiesiog čia pasąmonėj kirbėjo kad tiesiog REIKIA. vaizdelis buvo maždaug toks (2013m):

pirmas dvi žiemas gyvenom dar nebaigę išorės… tam trūko dar vieno tinko sluoksnio. pirmą vasarą nespėjom, antrą vasarą nukėlinėjom rudeniui, o rudenį susiklostė viskas taip, kad tiesiog nebegalėjom nutinkuot.. taigi per tas dvi žiemas supratom koks svarbus galutinis sluoksnis.. ten kur nebuvo lentelių, tai per angokraščius šaltis ir vėjas braudavosi į vidų… per rozetes tiesiog pūsdavo…. ten kur buvo lentelės- supratom padarę klaidą neuždėję priešvejinės plėvelės… nors atrodo viskas buvo nutinkuota, bet kai nuėmėm supratom kodėl esant vakariniam vėjui pas vaikus būdavo taip šalta… taigi praėjusią vasarą pagaliau prisiruošėm nuimt lenteles ir pakišt po jom priešvėjinę… nuėmę supratom, kokio nedidelio tarpelio tarp medienos ir molio užtenka, kad vėjas ir šaltis patektų į vidų… susikrovėm gražiai lenteles, kad žinotume kokiu eiliškumu sukt atgal ir prisėdom pailsėt ant supynės… žiūrėjau aš į tą visą vientisą molinuką ir taaaaip gera, taaaip gražu… ir pradėjau vyrui rutuliot mintį, kad gal nuardom tą karkasą ir nutinkuojam viską kaip priklauso… juolab kad per tuos du gyvenimo metus įsitikinom, kad mūsų į tinką įdėtos kalkės tikrai pasiteisino ir net baisiausi lietūs tikrai jo neplauna… tada mes nieko nenusprendėm ir nusprendėm dar savaitėlę pagalvot…. kuo daugiau aš sukau ratus, tuo daugiau nebenorėjau tų lentelių… na ir apsisprendėm, kad ai… savaite pasidarbuosim, bet lentelių nebesuksim :) šitas sprendimas tikrai pasiteisino… dabar kaskart supdamasi ant sūpynių aš kaifuoju, dabar jau tikrai didžiuojuos savo šiaudų-molio namu :) ir pas vaikus dabar gerokai šilčiau.. nes užsidarė visi plyšeliai :)

baimė ir pamokymas nr.2 kai tik kam užsimindavom kad šildysimės mes židiniu su ortakiais tai tikriausiai nebuvo nei vieno žmogaus, kuris būtų UŽ. argumentai buvo- katilinė svetainės vidury, labai nevienodai pasiskirsto šiluma, sausina orą, kelia dulkes… na bet mes nenorėjom katilo su vandeniu… na nepatiko mum senam name… o ir tikėjom kad užteks ir tokio šildymo… taigi jau trečia žiema mes šildomės taip ir yra tik vienas minusas.. taip- šiluma nevienoda.. ta prasme kambariuose viskas ok, susireguliavom kad šiluma vienoda, bet svetainėj prie židinio tikrai šilčiau :) tai del to gal norėtųsi kad pats židinys stovėtų kokiu metru toliau nuo minkšto kampo :))) bet tai mūsų (o gal geriau sakyt mano) matomų minusų…
argumentas- šilta kol kūreni, bet palaukit??? o jei namie radiatoriai tai juk jie šilti irgi tik tol kol kūreni, nebent turi pasitatęs akumuliacinę talpą… as šilta šalta labiau nuo namo šiltumo ir sandarumo priklauso… pas mus ant židinio sukrauti 5 šamotiniai žiedai, tai turbina įsijungia dar ilgokai po to kai jau niekas židiny nebedega…:

argumentas- sausina orą. na pasakykit man koks šildymas to oro nesausina??? ant mano veido visada galima buvo pamatyti, kada prasidėjo šildymo sezonas.. oda pradėdavo pleiskanot… nežinau ar čia būtent šiaudinuko įtaka, bet dabar mano oda nebepleiskanoja ir tikrai nesijaučia kad namie sausa…
argumentas- kelia dulkes. na čia tiesą sakant nežinau, kaip pamatuot…taip, kai šildomės, tai dulkes nuo paviršių valau dažniau… bet tikrai ne katastrofa :)
na ir paskutinis argumentas, kuriuo mus labiausiai gąsdino visi- katilinė svetainėj…. pas vienus draugus, kurie irgi taip šildosi, pamačiau gražią senovinę spintą… pagyriau, o draugė atsakė, kad čia jų malkinė… net ir jos argumentas buvo kad visgi bardakas aplink ištisinis… taigi pradėjau galvot, kaip čia to išvengus…

pirminiam projekte židinys turėjo stovėt kampu… bet kai atsirado palėpė, tai turėjom sugalvot kur padaryt įlipimą į tą palėpę… taip pasistūmė židinys… ir atsirado laipteliai… taip, laipteliai statūs, bet kadangi vietoj jų buvo numatyti išskleidžiami laiptai, tai man ir šitos kopėčios atrodo superinės :) taigi išnaudojom plotą po jais…
štai židinys:

jam iš kairės sienelė, už kurios slepiasi ir laiptai ir mūsų malkinė su priedais :)
padarėm pakilimą malkom, o apačioj gyvena pelenų siurblys ir spintelė su visokiom židinio smulkmenom. gal ir reiktų kokių durelių, bet… siurblys visada įjungtas, taigi tik atsiveži prasiurbi ir vel atgal į vietą… tokio kiekio malkų užtenka maždaug savaitei. taigi tikrai neinam kaskart į lauką :)

taigi svarbiausia numatyt kur laikyt tokius dalykus ir tikrai tai ne joks argumentas prieš tokį šildymą :)

bus tęsinys….

Rodyk draugams




2 metai kaip viena diena…

Sunku net pačiai patikėti, kad namuke jau du metus gyvenam… sutikom jau trejas kalėdas… pirmaisiais metais dar viską tvarkėm, o pernai jau viduj nebekrapštėm nieko, nes viskas kaip ir padaryta :) na neskaitant vis dar nesančių plintusų mažuosiuose kambariuose :) pernai sausio pradžioj pagaliau pas mane nusprendė atvažiuot draugės iš senųjų vietų :) tai buvo labai geras spyris pabaigt visas nedadielkes :) darbavausi išsijuosus… duris dažyt pabaigiau paskutinį vakarą… čia kalbu apie pagrindinę erdvę, nes kitur jau viskas buvo padaryta… o svetainėj tai dar metus gyvenom su rudom molinėm sienom :) jos buvo paruoštos dažymui, bet niekaip negalėjau susigyventi su jų ne tokia kaip norėjau faktūra… taigi praejus metam, įkvėpiau ir pertinkavau visas svetainės sienas :) norėjau tikrojo molinio namo faktūros… molis, smėlis ir smulkinti šiaudai :)  viskas ant sienos užnešta rankutėm :) dar ir dabar su vyru kaifuojam nuo tų sienu :) atrodo faktūra maždaug taip: taigi sienos baigtos… reik derintis vidaus duris… turėjom po blatų gavę baltas mdf’ines duris, bet kai pamačiau šitas medinukes, tai sužavėjo tas raižinukas, kad nusprendėm pirkt jas…  nebrangios jos buvo… už 7 sumokėjom apie 2t litų :) taigi buvo jos įstatytos, tik be stiklu ir niekuo nedengtos… su visokiais aliejais ieškojimai užtruko… niekaip neradau tinkamo spalvos… poroj kambarių vidinėj pusėj jos nudažytos baltai, pas dičkį tamsiai… bet į svetainę norėjos kažko neutralaus… nešiojaus baltas tas duris ir žiūrėjau kai jos negražu… na žodžiu galutiniu variantu esu patenkinta.. iš 5 skardinių apiejaus vis tiek radau tinkamą :) galutinį variantą turim tokį: plytinėj sienoj:

baltoje sienoje:

stiklus pjovė vyras iš senų metamų stiklų, o aš klijavau plėvelę iš senukų :)))

rankenas pirkau dar seniai seniai.. tikriausiai nei sienų dar nebuvo.. bet pamačiau jas vietiniam sendaikčių turguj… žalvarinės!!! žinoma pakeitusios ir spalvą ir tikrai daug mačiusios, bet man jos pasaka :) ir už visas sumokėjau ar apie 50-60lt :)) už visas!!!!

plintusai dažnai tampa opiu reikalu :))) senąjam bute juos sudėjom tik tada kai jau nusprendėm butą parduot… name irgi sudėjom praėjus gal metam po remonto, o čia jie atsirado pakankamai greit :)  kaip dabar pati į nuotrauką žiūriu tai dar prieš pabaigiant duris :))))

čia ir židinuko apdaila matosi :) paprasta, minimalistinė, bet man miela :)

kai jau daugiau mažiau gatava viskas buvo- atėjo metas užuolaidom… daug kam jų nereikia, bet man tai jos būtinos… tieeeek jaukumo įneša. važiavom su anyta į kelionę po Lietuvą, nes reikėjo ir jai ir man…. galų gale Kaune išsirinkau dvejas… žiūrėjau žiūrėjau ir išsirinkau vienas… grįžus pridėjau prie  langų ir apsiblioviau… dabar prisiminus juokas iš savęs ima.. bet tada išpuolė savaitgalis ir visko buvo… ir verkiau, ir nervavausi… na kur kišt man dabar tuos 20m audinio… nusprendėm surizikuot ir važiuot atgal.. gal priims :) kaip tik pirmadienį buvo vaikų kalėdinė šventė, tai mes iš pačio ryto atgal į Kauną ir mūsų laimei priėmė jas atgal :) išgelbėjo kad buvo pirkatas visas likutis ir nekirptas… iškart nusipirkau tas kitas iš kurių rinkausi :) grįžom tiesiai į vaikų šventę… o anyta tik traukė per dantį, kaip aš vyrą taip greit išsirinkau, jei jau užuolaidas tiek renkuos… na bet kas man.. svarbu likau patenkinta kaip slyva :)

taigi užuolaidos… elementarios senoviškos :)

valgomasis:

virtuvėj pasisiuvau austrijetes :) ryte pasikeli ir įsileidi saulutę, o vakare nusileidus gerokai smagiau :)

dar vienas galvos skausmelis buvo šviestuvai.. kabantys turėjo būti trys…  svetainėj, virš valgomojo stalo ir virtuvėj virš salos… atrodo paprasta, bet neįsivaizdavau ko noriu, kas tiktų ar patiktų… keletą važiantų buvau nusižiūrėjus, bet kaina nedžiugino visiška, juolab kad tiesiog neįsivaizdavau kaip tai atrodys namuose… pagaliau pas mus esančioje naudotų baldų parduotuvėj užmačiau du vienodos stilistikos žalvarinius šviestuvus.. na bent jau du.. virtuvėj gali ir kažkas kitas kabėt :) parsivežiau… nei rėkt nei bėgt… na visiškai ne į temą… nuvežiau atgal… šalia kabojo vienas baisiai baisiai purvinas krištolinis šviestuvas… parduotuvės savininkei pasibėdavojau kai norėčiau tokių pas save, tik gaila kad pas mane kaime tokie netinka… o ji nulėkė į sandėlį ir atnešė dar vieną tik didesnį krištolinė sietyną… sako vežkis pasižiūrėk… aš dar spardžiaus kad pas mane jie tokiam name visai ne į temą :) na įkalbėjo… parsivežėm… aaaaaaa, kaip čia buvęs…. nuvažiavau atgal ir klausiu ką daryt toliau, nes jis vienas o man bent jau dviejų reik.. ji rodo man į tą purviną.. sako imk šitą.. nusiplausi ir bus kaip anas :) nenorėjau tikėt, bet pamėgint galima… na ir ką… tą mažiuką šveičiau su dantų šepetėliu.. matyt kabojo virš kažkokio rūkomojo stalo.. nes vaje vaje kas ten darės… su išrinkimu, plovimu ir surinkimu užtrukau lygiai 8 val, bet jis tapo kaip naujas… didžiojo žadėjau neplaut, bet kai anas nusiplovė tai didysis pasirodė purvinas… tai didelį ploviau 6val :) dar baisiai nemėgstu tų ale žvakių ant tokių šviestuvų, tai pasikeitėm cokolius i mažiukus ir per puse sutrumpinom tas “žvakes”. vargo daug buvo bet argi ne gražuoliai? :)

virtuvėj tada pasiėmiau labiausiai į temą tokį.. labai jau nebrangus buvo tai pagalvojau kad tegu kabo, kol rasiu tinkamesnį :) o tinkamesnį radau visai atsitiktinai vėlgi tam pačiam mūsų turguj… brangesnis nei galiu sau leist, bet kaip jis man patiko… pradžioj didokas pasirodė, bet kai akys priprato, tai viskas ok… jį pastebi visi :)))

na daugiau mažiau tiek :) iki pilnos laimės man čia tetrūksta  indaujos prie valgomojo stalo… dar projektuodama namą, aš tą kampą dariau būtent indaujai.. ir nežinau kas man susišvietė padaryti toj sienoj jungiklius, kurie iki minimumo susiaurino indaujos paiešką.. žinau kad būna tokių išmatavimų, bet vieną kartą pagailėjau pinigų, o daugiau neberandu.. na bet kažkada vis tiek užmatysiu :)

na ir keletas kalėdinių prisiminimų :)

Rodyk draugams




Spameriai- reklameriai…

Jaučiasi, kad artėja statybų sezonas :) bent kartą ar du per savaitę tenka pravalyti komentarus nuo reklamos… šis blogas apie tai kai viską daugiau mažiau darom patys…. krosneles, kriaukles, tvoras ir kitus elementus žmonės tikrai gali susirasti per googla.. taigi labai prašyčiau negaišti ir savo ir mano laiko siūlant komentaruose kažkokias prekes ar paslaugas. visą tokio tipo informaciją aš ištrinu…

Rodyk draugams




Mažylio lėktuvėlis…

Turime name 4 atskirus, vienodo dydžio kambarėlius :) visi maždaug po 10kv.  taigi mažėlio kambarys.

kas pamena, tai dariau jam lempą lėktuvėlį.. nuo jos ir gimė mintis apie tokį kambarį, bet gavos jis kitoks, nei buvo pirminis sumanymas… ieškojau vintažinio fototapeto su lektuvais, deja radau tik kelis ir tie buvo ne mūsų kišenei… tada buvo mintis pačiai piešt, bet paskui netyčia radau tai kas yra dabar… tada to filmuko Lietuvoje dar nebuvo ir net nenumaniau kad bus… na bet yra kaip yra ir džiaugiuos kad vaikui jis patiko :) taigi ant sienos atsirado JIS :)

vaikų kambariams jokių baldų neturėjom.. tik vyresnysis turėjo lovą ir komodą… taigi šiam kambariui reikėjo visko… nesinorėjo kambarių apkraut jokiom spintom, tai pradėjau ieškot komodos… pradžiai buvau paskolinus savo IKEA MALM komodą ir ji visai neblogai žiūrėjosi, bet kai pastaroji nukeliavo savo vieton, reikėjo alternatyvos. po paieškų nusprendžiau nupirkt jam tokią pat MALM, bet visai netyčia skelbimuose radau štai šią :) irgi IKEA, nedaug naudota, bet kaina perpus mažesnė nei naujos…. na ir neatsispyriau :) truputį patrumpinom kojas, nes man kažkaip jos per aukštos pasirodė ir labai šauniai ji čia tiko :) vienoj pusėj rūbai, o kitoj- žaislai :)

lovą radau pušinę, niekuo nedengtą, taigi buvo puiki medžiaga tolesniem veiksmam :) nudažiau aš ją baltai, prie jos sendaikčiuose radau paprastą spintelę.. truputį irgi patiuningavau ir bavos visai neblogas komplektukas :)

Apie spintelę:

buvo ji tokia:

teko pašveisti, tada priklijavau tokias medines juosteles, kurios gavos kaip filingiukai. kadangi šalia lova ant gražių kojų, tai ir spintelės panašios reikėjo…  nesugalvojau iš ko jas padaryti, ir pradėjau keliaut per visus savo “turtus”… radau jas virtuvėje… supakuotas, taip niekad ir nenaudotas.. tai druskinė ir pipirinė :) pritaisėm jas, ir viską nudažėm :)

ant balkio buvo numatytas apšvietimas. prie lėktuvo man pasirodė visai nieko variantas, tokios paprastos laukinės lempos:

vietoj pagrindinio šviestuvo pa šiai dienai kabo tik lemputė :(

Stalas paprastas iš JYSK’o, bet irgi nudažytas baltai.. kėdė iš IKEJOS, bet baisiai man ji nepatinka, nes labai jau tepli ir labai sunkiai valoma… kitam vaikui nupirkom tokią tik lakuotą, tai jokių problemų… o ši tai kažkoks neusipratimas…

vaikai iš darželių. mokyklų parsineša visokių padėkos raštų, nuotraukų… kad nesimetytų, o ir pats vaikas galėtų didžiuotis, nusprendžiau abiem padaryti tokias kaip garbės lentas… šiam kambary nupirkau paprastas apdailines juostas, priklijavau prie sienos ir nudažiau sienų spalva. prie bendros kambario stilistikos :)

va taip gyvena mūsų jaunėlis :)

Rodyk draugams




Pridavėm namą, pridavėm namą!!!

Tikriausiai seniai taip nesidžiaugiau :))) Sūnus tą vakarą, jau sakė: mama, gal gali nustot tai kartot :) tą pasakę po kokio 20to karto kai vis kartojau: pridavėm namą, pridavėm namą :)  jis nesuprato, ko aš čia džiūgauju… bet jei kada pats pasistatys ir priduos tai tikrai supras :)

Visą popierizmą sutvarkė vyras :) jis pats viską suvedė ir į infostatybą… pavyko iš antro karto :)

taigi tikrai įmanoma viską pasidaryti patiems :)

Kainavo kadastrinė bylutė 180, energetinis sertifikatas 90, gedodeziniai vieni 100, paskui dar kiti 60, registrų centras 35, deklaracijos pateikimas 14. taigi suma sumarum 480€ :)

energetinę klasę gavom C :) jei langai būt turėję atitikmens deklaraciją- būt buvę B :) bet koks skirtumas…

Taigi ta proga pamėginsiu artimiausiom dienom atnaujinti blogą :)

Rodyk draugams




Krėsliukas- sūpuokliukas :)

Gyvename prie tokio seno kelio… kuris mūsuose dar vadinamas meiles keliu, nes mėgstamas porelių :) kai pradeda juo zuiti mašinos, suprantam- atėjo pavasaris :) bet ne apie tai… vieniem tai meilės keliukas, kitiem vieta, kur galima atsikratyti šiukšlėmis…mėgstam mes tuo keliu pasivaiščiot, dviračiais pasivažinėt, ir kartais taaaaip liūdna kai pamatau išmeta kokį didesnį daiktą, ar tiesiog maišą šiukšlių… na negi yra skirtumas kur jį vežt… čia į kelią ar paimt ir civilizuotai nuvežt į stambiagabaričių atliekų aikštelę??? bet ir vėl ne apie tai….

žodžiu ta aikštele mes pasinaudojam… išvežę daug ko esam… o kartą ir parsivežę… pamačiau ten JĮ.. tokį baisuoklį… bet išdrįsau atsisėsti… toks patogus pasirodė, kad negalėjo jo ten palikt…. taip jis atsirado pas mus…kokį pusmetį prastovėjo terasoj ir štai priėjo jo eilė :)
o jis tai- krėsliukas- sūpuokliukas:

taigi pirmiausiai rekėjo viską nuardyti…. na padaryta rimtai buvo… buvęs porolonas visiskai sutrupėjęs, kibus.. žodžiu brrrrr….  na bet viską nusiurbus nuvalius liko grynas rėmas :)
nuo stovėjimo lauke senas lakas buvo beveik visai nutrupėjęs, taigi šveitimo buvo nedaug… nušveitus pasirodė tikroji medžio spalva ir su vyru nesprendėm, kad jos turėtų buti ąžuolinės :) kojas nualiejavau… neleidau pilnai susigert ir nuvaliau, kad nebūtų per tamsu… paskui dar užtepiau vašku, likusiu nuo aslos darymo… gavosi gražiai :)
minkštajai daliai reikėjo porolono… mūsų kaime sunkiai tikriausia būtų rast, tai naudotų baldų parduotuvėj nusipirkau paminkštinimą kėdėms kaip būna… nurengiau jį ir turiu poroloną :) kažkaip mažoka jo pasirodė, tai ten pat dar radau ir gabaliuką riūžavo ortopedinio porolono gabaliuką, kurio kaip tik uzteko vienam sluoksniui.. už abu sumokėjau 11lt :)
viską sudėjau ir apmušiau su sinteponu… nuotraukos nepadariau, bet ten kur nufotografuotas rėmas, antram plane matosi kaip atrodo :)
tokį efektą su sagutėm norėjau išgauti ir miegamojo lovoj… deja turėjau per mažai audinio… taigi šįkart su kiekviena sagute toks džiaugsmas buvo… kaip man gražu :) į spalvą nekreipkit dėmesio… apsvietimas “fantastiškas” :)
kadangi kitoj pusėj preskartonas, tai prišaudyt kaip miegamo lovoj negalėjom, tai vyras sugalvojo tokį būdą:
nukarpiau vielutes ir kad paspaudus neiškristų pagaliukai dėl visa ko užklijavau…:
šoninės detalės orginale nebuvo nei kiek paminkštintos, bet man norėjosi ir jų tokių minkštesnių, tai dėjau truputį sintepono ir aptraukiau…:
ir paskutinės detalės sugulusios į savo vietas:
ir taram param turim gražuolį krėsliuką- sūpuokliuką:)

Rodyk draugams




Misija- LOVA


Štai ir pribrendo reikalas šiam darbui… Namo statybos nepraėjo be pasekmių… nugaros skaudėjo abiem, o aš rudeniop išgirdau diagnozę- pasislinkęs stuburo slankstelis… vaikščiot sunku, sėdėt sunku…. žodžiu… kadangi miegojom pasidėję čiužinį ant grotelių, kurios buvo tiesiog padėtos ant grindų, tai rytais atsistot iš “lovos” pasidarė misija neįmanoma… teko atsiprašyti mūsų senos ąžuolinės lovos, kurią buvom išbrokiję už nebetikimą prie naujojo kambario ir tiesiog ji buvo kiek per gremėzdiška mūsų kukliam miegamukui :) savaitę joje bandėm miegot, bet buvom pamiršę, kaip ji traška braška nuo menkiausių judesių, o ir vistiek atsikeldavom kaip sudaužyti… taigi vėl ją išbrokijom, tik šįkart su visu čiužiniu ir šūkiu: NUSIPELNĖME MIEGOTI KOKYBIŠKIAU :) taigi pirmiausiai užsisakiau KIETĄ čiužinį ir ėmėmės su vyru konstruoti lovą… seniai svaigau apie paprastą lovytę be kojūgalio, nes kambariukas siauras ir praėjumui vietos ne marios… jau pirkdama užuolaidas pasiėmiau gaugiau audinio su mintim apsitraukt lovos galvūgalį :) kol aš paišiausi galvūgalį ant popieriaus:

vyras pradėjo rinkti karkasą. tam panaudojom blankes, kurios liko nuo laiptasijų. tai buvo džiovinta obliuota pušis. Tiesa kadangi sijos buvo nemenkos tai teko nuvežt kad perpjautų jas išilgai.. taigi gavosi lentos 3,5*18.  Kadangi visą gyvenimą miegojm 140*200 lovoj, tai ir dabar liko tie patys matmenys :)

galvūgalio karkasui reikėjo kažkokios plokštės, pradžioj žadėjau pirkt fanerą, bet mūsų kaime storos nėr, tai reik užsakinėt, o man reik visko čia ir dabar, tai vėl teko pasiraust uošvių lobynuose. Jie kaip tik buvo išardę seną spintą, kurios plokštės mum puikiai tiko :) plokštes teko sujungti, bet tvirtumo gavosi užtektinai. Sukom iš galo kitą plokštės gabaliuką, visas siūles tepėm montažiniais klijais:

minkštinimui naudojau ploną poroloną.. dėjau trim sluoksniais, pirmą priklijavau prie plokštės skiestais PVA klijais. sluoksnius kirpau skirtingo dydžio didėjančia tvarka. Pirmi du sluoksnia:

ir trečias sluoksnis jau su užlenkimu į kitą pusę:

neblogas galvos skausmas buvo kojos :) visokių minčių buvo, bet apsistojom ties tokiu… Pradžioj vyras sake kad neįsisvaigčiau, bet kur jis dėsis tokią vriedną žmoną turėdamas. Na bet mano užmanymą įgyvendino puikiai :)  taigi ėmėm likučius nuo statybų. Brūselis 12*12, dvi briaunos paturbintos ir turim štai tokį puikų rezultatą:

taigi karkasas gatavas, viskas suklijuota ir susukta :) viską aptraukiau sinteponu.  Tokiu sakyčiau storoku…

kažkodėl sugalvojau kad dar nepakenktų ir pamušalas, o ir turėjau tokios paprastos medvilnikės, tai kodėl ne :)

na ir pagrindinis audinys :)

sagutes pirkau mūsų univermage… sakau kokios pačios pigiausios :) nusiuntė prie dėžučių kur sagos po penkis centus :)  ir kokios puikios formos radau!!!!

aptraukiau jas ir vualia:

nors ir turim geras lovos groteles, bet atsižvelgiant į mūsų abiejų nugaras, pagrindo reikia kieto… taigi panaudojom tos pačios spintos duris, dėl čiužinio kvėpavimo pridarė vyras daug skylučių ir pagrindas yra :)  kaip ir sutūpusios į vietas sagutės :)

atkeliavo čiužinys ir jau  miegu su malonumu :) tik klausiu savęs, kodėl to nepadarėm anksčiau :)

įdomumo dėlei suskaičiavau kiek tas malonumas kainavo :)

mediena 70lt

porolonas 17lt

sinteponas 26lt

klijai 8lt

audinys 22lt

sagutes 1lt

varžtai na kokie 10lt

viso apie 150lt

jei būt reikėję pirkti fanerą ji būtų kanavusi dar apie 200lt


SALDŽIŲ SAPNŲ :)

Rodyk draugams




Virtuvėlė :)

Pagaliau šiandien prisiruošiau pabaigti stalviršius, ta proga ir įrašas apie virtuvę :) Man ji buvo labai svarbi… gal gaminimas ir virto nuobodžia rutina, bet turiu vieną hobį, kuriam irgi reikia virtuvės :)

senajam name turėjau mano poreikiams tobulą virtuvę, tai kartelė buvo iškelta aukštai…  ilgai galvojau ką ir kaip.. iš kur, už kiek… tempiau iki paskutinio… kai pradėjau šnekėti su baldininkais, tai pasirodė kad mano norai nesuderinami su finansinėm galimybėm :(  bet juk nėra padėties be išeities, ar ne :) apie IKĖJA tikriausiai esat girdėję visi :)  domėjausi jų virtuvėm, atsiliepimai buvo tik patys geriausi…. puse metų laukiau kol atsidarys jie Lietuvoje, bet sulaukus ir vėl teko nusivilti… Lietuvoje jie pristatė naują seriją virtuvės baldų, kurie dėl tam tikrų niuansų buvo brangesni nei senieji…. o dar įvertinus zloto kursą nusprendėm važiuoti į Varšuvą :)  porą dienų tiesiog DIRBAU prie kompiuterio su visais kodukais, fasaidais, stalčiais…. jie ten duoda spintelę, bet man ne viskas tiko, tai žodžiu dariausi, planavausi ir iškeliavom :)  išvažiavom naktį, ryte jau buvom Varšuvoj :)  vėlgi abu su vyru ATIDIRBOM visą dieną…. kol viska susrinkom ar tikrai nieko nepamiršom. Iš aikštelės pajudėjom puse devyniu vakare :) sunkiai, bet grįžome namo paryčiais :)

labai norėjau ją susirinkti pati, bet į pagalbą pasisiūlė mano tėtis, ačiū jam už tai :)  aš galvojau, kad per tą laiką nuveiksiu kažką naudingo, bet jau ne pirmą kartą įsitikinu, kad jei turim talkos tai aš nenuveikiu nieko….  man geriausiai dirbasi kai esu viena :)na bet šiek tiek atsipūčiau :)

Ąžuolinį stalviršį užsakinėjau pas meistrą, nes ikėja neturi plačių stalviršių, kokio man reikėjo ant salos… kaina gavosi praktiškai tokia pat kai butu buve ikėjoj… plius čia dar pasidariau ir palangę…. stalviršiai vėlavo, parsivežiau juos gruodžio 23 vakare….  tėtis su vyru dėjo juos iki paryčių….reikėjo ir pripjaut ir sutvirtint ir tt… taigi kaip supratau veiklos buvo….

pabandėm pakabinti turėtą indaujikę… visai smagiai ji čia įsipaišė :)

taigi kas mum gavosi:

rankenėlių niekaip neišsirenku… taigi kolkas tarnauja iš popierinės juostos padarytos :))))

kas naujo ir neturėto šioj virtuvėj??? pirmiausia tai kriauklė :)  pirmas susižavėjimas ja buvo pamačius nuotrauką…. o kai pamačiau ją realybėje, tai įsimylėjau :)  PASAKA ne kriauklė… didžiulė, keraminė…  turi porą minusiukų, bet jei reiktų rinktis iš naujo, tai vėl rinkčiausi ją :)

gruodžio mėn Lenkijos IKEJA už kiekvienus išleistus 1000zl, dave 100zl, už kuriuos nusipirkom čiaupą ir automatinį šiukšlių stalčiaus išstūmėją :) na smagu plaunant indus ar tvarkantis tiesiog bakstelt keliu ir stalčius išvažiuoja :)

čia uždarytas, ir kaip atrodo išvažiavęs….

dar planuodama virtuvę, mintyse jau dėliojau kur kas bus… ir pradėjau žiūrėti, kad tiesiog neturėsiu kur laikyti birių maisto produktų…. taigi išsigelbėjimu tapo ūkinė spinta :)

Gal ir nesigavo virtuve tokia ideali kokios norėjau, bet man ji patinka :) labai smagu joje sukiotis, o tai svarbiausia :)

Rodyk draugams




Pardavėja???

Nežinau ar galima rašyti apie žmogų jam nežinant… bet tikiuosi nesupykit :) žodžiu viešėdama Kaune užsukau į Draugystės senukus paieškoti tapetų į wc….  bingo, puikūs :) pažiūriu į kainą…  13lt rulonėlis… popieriniai… šiuolaikinių viniliniu ir kitokiu tapetų kontekste iškart man kyla įtarimas… buvo jau gan vėlus vakaras.. tuščia… pasikviečiau konsultantę… tą pačią kuriai kaskart ten užsukrama nusišypsau… tą pačią, kuri dirba ten jau n metų…. pradedu klausinėti ar bus su jais viskas gerai, o ji paklausia manęs iš kur ji mane pažįsta…  ogi iš niekur… tiesiog kažkada ji padėjo išsirinkti tapetus butui… paskui namui…o dabar štai vėl… ir pradėjom kalbėtis… aš jai pasipasakojau kokį nama ir kur statom… ji pasipasakojo apie save.. kad kilusi iš šių kraštų… ir dar daug visko papasakojo… o aš klausiausi ir žavėjausi ja :)  tokia šilta moterim… nuostabu kai moteris MYLI savo darbą… tikriausiai todel ten mane ir traukdavo kaskart užsukus…..

Rodyk draugams




Kur karaliai pėsti vaikšto…

Gal kam atrodo ir per daug wc tokiam nedideliam name, bet mum jo reikėjo :)  gavosi jis toks šviesus ir mielas :)  smagi patalpėlė :)

iki puses iškalėm juodalksnio lentelem, truputi pasendinau, nudažiau baltai.  tapetai…  apie juos dar bus atskiras įrašas….

ir kažkada jau rodžiau seną uošvių lempikę, prikeltą naujam gyvenimui :)

Rodyk draugams